Viesoji Teise
Viesoji teise
Valstybes valdymo veikla – viesosios teises objektas. Karlas Smitas 20a. politinis filosofas “Politiskumo savoka”
Viesosios teises aiskinimai ir Loughlino samprata
VT tai kas nera prievatine teise lr civilinis kodeksas – prievatine teise
Privati teise reguliuoja santykius nesikisant valstybei (tarp asmens ir ju grupiu)
Viesosios teises atveju turi figuruoti valstybe privatine teise nustatoma valstybes .
Registru centras steigia juridinius asmenis(valstybine imone) steigime dalyvauja notarai ju veikla reguliuoja valstybes . Lietuva priskiriama bendrosios teises tendencijai ( anglu saksu teise , jav , db salys itakotos britu imperijos ) Sioje tendencijoje nera paplites vt ir pt atskirymas(kontinentine teisei)
Kontinentine teises tendecijai priskiriami dalyviai vt ir pt . Pt teise sudaro civiline , komercine , sutarciu teise. Vt sudaro konstitucine , administracine , baudziamoji teise.
Baudziamoji teise gina visuomene saugo viesaji interesa. Vt sriciai svarbus tik kai kurie baudziamosios teises aspektai. Administracine teise --- vt taip pat ne visa apimtimi Daug nuomoniu konstitucine teise balansuoja tarp teises ir politicos dalies
Intereso teorija
Valstybe ir valstybine valdzia sukurta remiantis visuomene sutartimi riskiausios HOBBE idejos . Valdzia turi tarnauti visuomenes interasams pagal sia samprata vt nutaikyta I valdymo veiklos reguliavima taip , kad visuomeninei interasai butu apsaugoti . Valstybes valdymas skirtas tik viesajam interesui dydziai susija su privaciuoju interesu taip pat aktualu viesajai teisei valdziai aktualu viskas – viskas reguliuojama.
Pagal sia samprata visa teise – viesoji teises nes visuomenei svarbu viskas
Pajungimo teorija
VT reguliuoja viska kame yra valdymo subordinacijos santykiu Dvi salys nelygios( Privatines salys lygios ) Reitikriatine teorija. YRa daug valdymo santykiu uz vt ribu – ryskus subordinacijos principas
Subjekto teorija
Vt reguliuoja vlastybiniu viesuoju instituciju
Valstybes valdymo veikla – viesosios teises objektas. Karlas Smitas 20a. politinis filosofas “Politiskumo savoka”
Viesosios teises aiskinimai ir Loughlino samprata
VT tai kas nera prievatine teise lr civilinis kodeksas – prievatine teise
Privati teise reguliuoja santykius nesikisant valstybei (tarp asmens ir ju grupiu)
Viesosios teises atveju turi figuruoti valstybe privatine teise nustatoma valstybes .
Registru centras steigia juridinius asmenis(valstybine imone) steigime dalyvauja notarai ju veikla reguliuoja valstybes . Lietuva priskiriama bendrosios teises tendencijai ( anglu saksu teise , jav , db salys itakotos britu imperijos ) Sioje tendencijoje nera paplites vt ir pt atskirymas(kontinentine teisei)
Kontinentine teises tendecijai priskiriami dalyviai vt ir pt . Pt teise sudaro civiline , komercine , sutarciu teise. Vt sudaro konstitucine , administracine , baudziamoji teise.
Baudziamoji teise gina visuomene saugo viesaji interesa. Vt sriciai svarbus tik kai kurie baudziamosios teises aspektai. Administracine teise --- vt taip pat ne visa apimtimi Daug nuomoniu konstitucine teise balansuoja tarp teises ir politicos dalies
Intereso teorija
Valstybe ir valstybine valdzia sukurta remiantis visuomene sutartimi riskiausios HOBBE idejos . Valdzia turi tarnauti visuomenes interasams pagal sia samprata vt nutaikyta I valdymo veiklos reguliavima taip , kad visuomeninei interasai butu apsaugoti . Valstybes valdymas skirtas tik viesajam interesui dydziai susija su privaciuoju interesu taip pat aktualu viesajai teisei valdziai aktualu viskas – viskas reguliuojama.
Pagal sia samprata visa teise – viesoji teises nes visuomenei svarbu viskas
Pajungimo teorija
VT reguliuoja viska kame yra valdymo subordinacijos santykiu Dvi salys nelygios( Privatines salys lygios ) Reitikriatine teorija. YRa daug valdymo santykiu uz vt ribu – ryskus subordinacijos principas
Subjekto teorija
Vt reguliuoja vlastybiniu viesuoju instituciju